KURŠIAIS GĄSDINO VAIKUS
Patys kuršiai irgi nuplaukdavo iki vikingų žemių. Grakščiais ir manevringais laivais gabendavo prekes į Gotlandą, Švediją, Daniją. Ne tik prekiaudavo, bet ir plėšikaudavo, drauge su estais sugriovė svarbų Švedijos miestą Sigtuną.Vakarų Europos bažnyčiose buvo meldžiamasi: „Dieve, saugok mus nuo vikingų“, o Danijos vikingų bažnyčiose: „Dieve, saugok mus nuo kuršių.“ Neklusnius vaikus danų motinos gąsdindavo: „Jei neklausysi – atplauks kuršis ir išsiveš tave.“ Manoma, kad kai kurie kuršių jaunuoliai prisidėdavo ir prie tikrųjų vikingų būrių.
Vėliau danai, švedai, norvegai vieni po kitų priėmė krikščionybę. Vikingų epocha baigėsi. Baltams atsirado naujas priešas: į latvių, lybių, prūsų žemes atsikėlė kalavijuočių ir kryžiuočių ordinai. Kuršiai dar ilgą laiką kovėsi su kalavijuočiais, kol 1267 metais šis ordinas galutinai prijungė jų žemes prie savo valstybės. Kuršių gentis išnyko – vieni susiliejo su lietuviais, kiti – su latviais. Neišliko jokių kuršių kalbos rašto paminklų. Tik kai kurie kuršiški žodžiai, pavyzdžiui, „zuikis“, „dzintars“ („gintaras“) išsaugoti lietuvių ar latvių kalbose.
Vikingų ir kuršių kovas savo akimis pamatyti galima ir mūsų laikais: kasmet rugpjūčio pabaigoje ant garsiojo Apuolės piliakalnio, kurį andai aštuonias dienas puolė ir nepaėmė švedai, vyksta Apuolės festivalis. Jame atkuriamos kuršių ir vikingų kovos, ginkluotė, apranga, amatai. Jei pavyks – kitą vasarą būtinai nuvažiuokite!
)
